Teatras

Teatro užsiėmimuose su vaikais žaidžiame fantazijos žaidimus, kuriame išgalvotus personažus, pasakiškus siužetus. Dažnai teatrinis žaidimas gimsta žaidžiant: siūlome idėjas, kuriame kontekstus, provokuojame. Vaikams smagu kurti personažus, vaidinant situacijas, lengva mokytis, įsisąmoninti informaciją. Teatro užsiėmimuose vaikai atranda skirtingus judėjimo būdus, įvairias balso intonacijas. 

Teatro pamokose atgyja ne tik pirštai ar vaiko kūnas, bet ir pirštukinės lėlės, marionetės, net skarelės, stiklo buteliukai, lazdelės. Kai vaidini ar žaidi, nėra pykčių, bet yra noras įsitraukti, pakartoti žaidimą, pasaką ar eilėraščio tekstą. Teatriniai žaidimai tai klausymas ir stebėjimas, judėjimas ir kūno pusiausvyra, koordinacija, prigimtinis kalbos muzikalumas, atmintis ir gebėjimas atsiminti,  humoras ir laukimas tolimesnės žaidimų eigos, solidarumas ir socialumas, emocijų sužadinimas ir nuraminimas, mąstymas, planavimas, veiklos pagrįstumas.

Brunerio teigimu, žaisdami vaikai įsisavina skirtingus pasaulio suvokimo būdus, vaikai žaidžia čia ir dabar su esamais daiktais, priemonėmis, kuria siužetus, susijusius su konkrečia patirtimi, temomis, situacija. Teatras lavina gebėjimą bendrauti su pasauliu. Skirtingi vaidmenys moko žvelgti į pasaulį kitų žmonių akimis, tyrinėti kitokį gyvenimo būdą, suvokti ir išreikšti skirtingas emocijas.

Kalbėjimo žaidimai, pirštukiniai žaidimai, pantomima, teatrinio judesio žaidimai, mėgdžiojimo žaidimai, lėlių teatro ir šešėlių teatro žaidimai, vaidmenų žaidimai – viskas padeda vaikams patenkinti kūrybinės saviraiškos poreikį, padeda atrasti save, savo reakcijas, įtvirtina pasitikėjimą ir teigiamą savęs vertinimą. Patys mažiausi ypatingai mėgsta žaisti pirštukų žaidimus, kurie lavina smulkiąją motoriką. O smulkioji motorika yra tiesiogiai susijusi su smegenų centru, atsakingu už kalbos raidą.

Teatro pamokose įgyti įgūdžiai naudojami koncertuose, meniniuose – muzikiniuose projektuose. Pasirodydami žiūrovams, vaikai pratinasi laisvai ir kūrybingai bendrauti viešose situacijose, pajunta meninės komunikacijos grožį bei teikiamą malonumą.

Mums svarbu: 

1. Kad vaikas, žaisdamas teatrinius, kūrybinius vaidmenų ir vaizduotės žaidimus  įgytų ir tobulintų improvizavimo, kūrybiškumo, abstraktaus mąstymo įgūdžius.
2. Kad vaikas, žaisdamas vaizduotės žaidimus, suvoktų daiktų prigimtį, atrastų, kaip sutvarkytas pasaulis.
3. Žaisti pirštukinius žaidimus, taip lavinant už kalbą atsakingus smegenų centrus.
4. Sukurti situacijas ir sąlygas, kad vaikai pasijustų tikrais aktoriais tikroje scenoje.
5. Drauge su vaikais kurti spektaklį.
6. Kūrybingi, smalsūs, drąsūs, empatiški vaikai.
7. Neužgožti vaiko kūrybinio polėkio scenoje.