2019 m. tarptautinis „Reggio Children“ centras „Strazdanėlėms“ suteikė teisę vadintis Reggio Emilia įkvėptu darželiu. 5 darželio darbuotojai įgijo Reggio Emilia ugdymo filosofijos pedagogų sertifikatus.
Reggio Emilia – tai ne ugdymo metodika, ne technika ir ne modelis. Tai veikiau patirtis, susijusi su vaikyste ir tėvyste, nes itin daug dėmesio skiriama tam, ką vaikas mato ir jaučia ankstyvoje vaikystėje. Vaikai čia yra ne tik mokymosi proceso bendraautoriai, bet ir daugumos projektų iniciatoriai. Pedagogas veikia kartu su vaikais: provokuoja, sukuria kontekstą idėjoms gimti, išgirsta vaikų idėjas, jas panaudoja ugdymo procese.
Terminas „Reggio Emilia (RE) ugdymo filosofija“ kilo iš šiaurės Italijos miesto Reggio Emilia. Tik tai čia jau šimtą metų sėkmingai plėtojama ir praktiškai labai sėkmingai veikia Loris Malaguzzi paskelbta vaikų darželių koncepcija. Pasaulyje RE praktika laikoma ambicingiausia pradinės pedagogikos sritimi.
1991 m. Ekspertų grupė šį pedagoginį požiūrį įvardijo kaip geriausią ikimokyklinių įstaigų darbo kryptį. Tais pačiais metais, remiantis JAV savaitraščio „Newsweek“ duomenimis, RE darželiai buvo pripažinti geriausiais pasaulyje. Siekiant keistis pedagogų ir tyrėjų patirtimi tarptautiniu mastu, 1994 m. Italijoje buvo įkurtas RE tarptautinis centras. Nuo to laiko RE pedagoginis požiūris paplito visame pasaulyje: Vakarų bei Šiaurės Europoje, Australijoje, Kanadoje, JAV, Pietų Amerikoje, Azijos šalyse.
RE požiūrio kūrėjas ir teoretikas buvo italas Loris Malaguzzi, vėliau jis taip pat parengė edukacines programas RE darželiams. Jis save visą gyvenimą laikė „Vaikystės provokatoriumi“.
Reggio Emilia darželiuose remiamasi principu, kad vaikams leidžiama atrasti žinias ir mokytis savarankiškai, o pedagogas provokuoja ir lydi reikiama linkme, o ne sausai perteikia paruoštas iš anksto ir suaugusiojo sugromuliuotas žinias.
Loris Malaguzzi suprato, kad Piaget vystymosi stadijų teorija yra per daug ribojanti. Jis nutapė išraiškingą vaiko įvaizdį: socialus nuo pat gimimo, protingas, smalsus ir neišmatuojamas. Loris Malaguzzi teorija teigia, kad „švietimas gimsta iš santykių“. Taigi, pagrindinis dėmesys ugdyme yra skiriamas kūdikio sąveikai su žmonėmis – su kitais vaikais, šeima, mokytojais ir visuomene.
Vaikai vystosi mokydamiesi reikšti savo mintis ir jausmus per „šimtą kalbų“. Pagrindinis Reggio Emilia požiūrio tikslas yra išsaugoti ir plėtoti visus įmanomus vaiko saviraiškos būdus. Vaikai moka šimtą kalbų, šimtą būdų mąstyti, žaisti ir kalbėti, tačiau klasikinio ugdymo sistema palieka tik vieną – žodinį. Norėdami išvengti tokio gebėjimų slopinimo, būtinai turime suteikti vaikui saviraiškos galimybes. Vaikas turi teisę pažinti ir išreikšti save įvairiais būdais:
Žodžiais
Jausmais
Sportu
Šokiu
Piešimu
Lipdymu
Architektūra
Inžinerija
Statyba
Skulptūra
Šešėlių žaismu
Teatru
Muzika
Mokslo eksperimentai
Daržininkystė
Kulinarija
Žaidimu
Kelionėmis
Tai kalbos, kurių jie nuolat mokosi ir derina. Mokytojai atsižvelgia į vaiko pomėgius, sukuriami kontekstai pažinimui, ieškojimui, atradimui. Taip skaityti, rašyti, skaičiuoti vaikai mokosi savaime. Visada laikomasi tam tikro ugdymo tikslo, tačiau jis yra nepastebimas, tartum išplaukiantis iš vaikų padiktuotų aktualijų. Atidus vaikų stebėjimas, dokumentavimas ir tolesnės diskusijos su kitais suaugusiais, padeda pedagogams geriau suprasti vaikų poreikius.
Grupėse nuolatos dirba du mokytojai. Kiti mokytojai, kurie yra tam tikros srities specialistai (pvz., muzika, menas, literatūra, sportas), dirba kartu su grupės mokytojais ir vaikais komandoje. Tai padeda vaikams išmokti reikšti save įvairiose srityse ir įvairiais būdais. Visi mokytojai savo veiklas ir projektus dokumentuoja, fiksuoja vaiką procese. Tai medžiaga analizei, kai vertinami kiekvieno vaiko individualūs pasiekimai.
Kiekvienas vaikas yra unikalus ir ugdo savo sugebėjimus. Tėvai, mokytojas ir pats vaikas gali įvertinti augimą, pavyzdžiui, palygindamas savo pieštą piešinį prieš metus ir šiandien.
Pastaruoju metu jaučiamas viso pasaulio pedagogų dėmesys Reggio Emilia požiūriui į vaikus – vaikai ir jų mąstymo būdas tampa vertybe. Svarbus vaiko individualus tobulėjimas, atskleisti jo gebėjimai, o ne pastanga kiekvieną suderinti su rodikliais ir standartais.
