Mirdamas malūnininkas paliko savo sūnums malūną, asilą ir katiną. Jaunėlis, gavęs katiną, labai nusiminė, tačiau sumanusis pūkuočius tarė: „Nesikrimsk, mano šeimininke! Duokš maišą ir batus, kad galėčiau bristi per pelkes ir purvyną, ir pamatysi, kad, turėdamas mane, nesi toks neturtingas, kaip kad tu įsivaizduoji.“
Taip prasideda visame pasaulyje žinomos europietiškos pasakos prancūziška interpretacija, Šarlio Pero užrašyta ir paskelbta 1697 m. rinkinyje „Motušės Žąsies pasakos“.
Ši pasaka atgijo dėl talentingo Meksikos iliustratoriaus Gabrieliaus Pačėko darbų. Pati knyga atrodo tartum iš sidabro ir aukso; galbūt tai meninė aliuzija į turtą bei sumanumą – tokia pagrindinė pasakos tema. Juk sėkmė nėra paveldima. Ją galima prisijaukinti, tereikia sumanumo, išminties, ryžto – tai turtas, dėl kurio buvo užsitarnauta karaliaus pagarba ir užkariauta princesės širdis.
Iliustracijose matomos aiškios dvi dimensijos, skoningai stilizuoti charakteriai, tikroviški architektūriniai elementai tartum iškyla iš fono, sudarydami koliažo įspūdį. Akį džiugina rafinuotos detalės: siuvinėti rūbai, architektūros geometrija, ryški turkio spalva. Pasinerkite į magišką, laiko nepaliestą, ypatingą pasaką su Gabrieliumi Pačėko.