Nuodugnusis ugdymas

Nuodugniojo mokymo(si) idėjos autorius Kanados Simono Fraserio universiteto profesorius Kieran Egan. Ši ugdymo filosofija grindžiama nuostata, kad kokybišką mokymą(si) sudaro ir bendrasis reiškinio/ problemos pažinimas, ir išsamus jos suvokimas.

Nuodugnus mokymas (is) – galimybė kiekvienam vaikui nuodugniai, plačiai tirti temą, eksperimentuoti, pažinti ją iš įvairių sričių (dailės, technologijų, sporto, šokio, teatro ir kt.) perspektyvos. Esmė – nuodugnus, gilus, visapusis vienos pasirinktos temos/reiškinio tyrinėjimas; Toks pažinimo procesas ugdo vaikų intelektinius gebėjimus ir formuoja nuostatą ieškoti tiesos ir jos laikytis. Kitas svarbus akcentas – socialių-emocinių kompetencijų ugdymas.
Nuodugnusis mokymas(is) grindžiamas klasikinėmis ugdymo filosofijomis (Herbert Spencer, John Dewey, Jean Piaget), akcentuojančiomis būtinumą atsižvelgti į individualius ugdytinių skirtumus, ugdyti kritinio mąstymo gebėjimus, ugdymo turinį sudaryti atsižvelgiant į tai, kuo vaikai domisi; ugdymo(si) neatskirti nuo kasdieninio gyvenimo; skatinti aktyvų vaikų įsitraukimą į ugdymo procesą. Iš kitos pusės šiai ugdymo filosofijai orientuota į vaikų tyrinėjimo to, kuo jie domisi, skatinimą. Nuodugnusis mokymas(is) yra „ne šiaip žinių trupinėlių kaupimas, o išskirtinė sistemingo supratimo sekos vystymosi priemonė“ (Egan, 2014).

Ikimokykliniame ugdyme nuodugniojo mokymo(is) filosofijos taikymas padeda ugdyti vaikų pažinimo kompetencijas: visuminį reiškinio suvokimą, informacijos siejimą, reiškinio tyrinėjimą iš įvairių perspektyvų. Šiame procese vaikas patiria itin svarbius jo gyvenimą keičiančius patyrimus apie supratimą, reiškinio/ dalyko pažinimą ir džiaugsmą teikiantį nuodugnų išmanymą. Vaikas mokosi sieti žinias analizuojama tema surinktas iš įvairių sričių – dailės, muzikos, geografijos, gamtos, technologijų, teatro, literatūros ir pan.

Šis mokymasis grindžiamas žinių atradimu savarankiškai, per patyrimą, tyrinėjimus, aplinkos kontekstų stebėjimą.

Esminiais nuodugnaus mokymo(si) principais laikytini: mokymosi malonumas (nepriverstinis mokymas(is); vaizduotės stimuliavimas; savarankiškas išmokimas (projektai, bandymai, atradimai ir socialinės veiklos); savasties pajutimas (žinios padeda suvokti savo žmogišką esybę); temos neišsemiamumo suvokimas (praturtinamas mokymo procesas).

 

 

Nuodugnaus mokymo(si) strategijos taikymo ikimokykliniame ugdyme praktiniai aspektai:

1

Vienos pasirinktos temos pažinimui skirti visus mokslo metus.  

2

Ugdymo procesą perkelti į įvairias aplinkas: lauką; muziejų, teatrą ir kitas temai visapusiškai tyrinėti tinkamas vietas.

3

Skatinti vaikus numatytą temą pažinti iš kiek galima įvairesnių kontekstų. Įgalinti juos tapti aktyviais ugdymo proceso dalyviais – aptariamos srities ekspertais.

4

Nuodugniojo mokymo(si) filosofijos įgyvendinimui pasitelkti projektinio darbo strategiją.