Multimodalus ugdymas yra mokymo koncepcija, kuri naudoja skirtingus mokymo būdus. Būdai yra informacijos kanalai, veikiantys visas mokinio jusles, kuriantys asociacijas, žadinantys vaizduotę. Tie būdai derinami tarpusavyje, kad informacija mokinį pasiektų per:
Multimodaliam ugdymui svarbus interaktyvumas, kuris yra kaip dialogas tarp mokytojo ir mokinio. Dialogo metu abipusiai dalijamasi žiniomis ir tuo pačiu metu konstruojama nauja prasmė. Visi būdai patiriami skirtingai kiekviena jusle – žiūrint, klausant, liečiant, uodžiant. Pavyzdžiui, edukacinis video apima pasakojimą, vaizdą, muziką ir tekstą – visos dalys papildo mokinio patirtį ir žinias. Kad mokymosi patirtis būtų visapusė, reikia derinti bent kelis multimodalaus mokymosi būdus. Tai svarbu, nes, kaip žinia, kiekvienas turime skirtingus informacijos priėmimo ir mokymosi būdus. Tad multimodalus ugdymas padeda patirti sėkmę kiekvienam vaikui priimtinu būdu. Tekstas ir garsas pastiprina skaitymo ir klausymo įgūdžius, paveikslėliai, nuotraukos, animacija padeda sutelkti dėmesį, tikri pavyzdžiai padeda įtvirtinti supratimą.
Multimodalus ugdymas labai palankus ugdant kritinį ir kūrybinį mąstymą. Diskusijose mokytojas yra mobilus, sumanus vadovas, o vaikai yra tyrėjai, hipotezių kėlėjai, išvadų darytojai. Vaikai moksi būti mąstantys, sujungti įvairias patirtis į bendrą paveikslą. Į veiklas vaikai įsitraukia, nes jiems yra įdomu, atitinka jų aktualijas – modalus požiūris vaikams yra įgimtas. Susidomėjusiems vaikams nesunku praplėsti savo pasaulio vaizdą. Diskusija, kalbėjimas ir klausymas tikrai svarbu, nes tuomet išmokstama matyti save kaip aktyvų tyrėją, kuris analizuoja ir pagrindžia turimas žinias. Labai svarbi užduotis yra išmokti kantriai išklausyti kitą. Multimodalaus ugdymo metu diskusijos vyksta lėtai, mokytojas neskuba ir netaupo laiko, o atsižvelgia į vaiko mąstymo greitį. Vaikai jaučiasi saugūs, nes nepertraukiami kalbant, nekritikuojami už idėjas, kurios atrodo netinkamos. Atvirkščiai, kiekviena vaiko mintis, idėja fiksuojama, vėliau plėtojama. Jei atsitinka taip, kad vaikas neturi minčių, sudaromos provokacinės sąlygos. Mąstymo procesas grupėje su mokytoju ir draugais leidžia vaikui patikėti, kad jis yra mąstantis.
Multimodalaus ugdymo metu mes eksperimentuojame žodžiais, pavyzdžiui, su žodeliu „jeigu“, „kas būtų, jei nebūtų“ ir kt. Gvildenamą temą aptariame ne tik žodžiu, bet ir vizualizuojant. Tai padeda lavinti abstraktų mąstymą, vaikų vaizduotę, ugdo toleranciją nežinomybei – vaikas skatinamas atsikratyti nežinomybės baimės, išdrįsti fantazuoti, tapti savimi. Kai pažadinama vaizduotė, žmogus tampa originalus, geba modeliuoti savo veiksmus, siekdamas tikslo, peržengia ribotumo ribas.
Multimodalus ugdymas labai pasiteisina kalbinės raiškos, muzikos, pasaulio pažinimo pamokose, skaičiavimo projektuose, architektūros ir dizaino dirbtuvėse. Multimodalaus ugdymo pricipai visu stiprumu pasireiškia priešmokyklinėse grupėse, bet taikome ir mažiukams, nes paprasčiausias žaislas gali atvesti iki giluminio žinojimo.
