Integralioji ekologija – tai yra visuminis požiūris į žmogų ir supančią aplinką. Pirmasis ir pamatinis principas – viskas yra susiję. Augančio vaiko gerovės klausimų, kaip ir aplinkos apsaugos problemų, negalima spręsti atsietai, nes žmogus yra gamtinės aplinkos dalis, joje gyvena, kuria. Aplinka veika žmogų, jo pasirinkimus, gyvenimo būdą. Lygiai taip pat žmogus negali nedaryti poveikio aplinkai.
Kurdami savo gerovę mes naudojamės gamtiniais ištekliais, užimame konkrečią vietą, ją puoselėjame, ją pritaikome prie savo poreikių bei norų. Kuo daugiau savo kasdienius pasirinkimus matuosime tarpusavio darnos ir draugiškumo aplinkai kriterijais, tuo sveikesnėje aplinkoje gyvensime, tiek ekologijos, tiek socialinės gerovės prasme. Tad integralioji ekologija labai glaudžiai siejasi su Reggio Emilia ugdymo filosofijoje iškelta aplinkos kaip trečiojo mokytojo idėja. Dvasinė švara, aplinkos estetika, tausojimas, tvarus naudojimas, mitybos principai, santykių ekologija – viskas formuoja augančią asmenybę.
Svarbu vaikus nuo pat mažumės mokyti ekologijos ir tvarumo – saugoti ir vis naujai panaudoti tą patį daiktą. Vaikai yra įtraukti į kūrybišką darželių erdvių kūrimą, puoselėjimą. Taip ugdoma atsakomybė, perduodama patirtis apie priemones, jų panaudojimo galimybes, ugdomas suvokimas, kodėl svarbu tausoti ir kaip tvariai naudoti įvairias priemones, daiktus.
Neskubame išmesti daiktų, ieškome, kaip kūrybiškai panaudoti interjere, projektuose, ugdymo veiklose. Laikomės „Zero Waste” idėjų, tad ne tik kad panaudojame daiktą kuo įvariau ir ilgiau, bet ir stengiamės neapsikrauti naujais nereikalingais daiktais. Viso to kasdien mokome vaikus.
Pastebėta, kad estetiškoje, gražioje aplinkoje žmonės būna laimingesni, ramesni. Suprantama, tai neišsprendžia visų problemų, bet ši detalė – aplinkos pagerinimas – labai svarbi. Kuo daugiau kasdienius pasirinkimus matuosime tarpusavio darnos ir draugiškumo aplinkai kriterijais, tuo sveikesnėje aplinkoje gyvensime, tiek ekologijos, tiek socialinės gerovės prasme. Laikomės principo, „koks aš esu, toks yra mano draugas, tokia ir mano mokykla, ir mano tauta” (Thakur S. Powdyel, 2020).
Kasdienėse veiklose mums svarbu atliepti ne tik pagrindinius vaiko poreikius. Intelektiniai, kultūriniai, socialiniai, dvasiniai, psichologiniai, estetiniai, ekologiniai, moraliniai – tie poreikiai, kurie suteikia gyvenimui vertę ir prasmę, – juos reikia puoselėti.
