Visą dieną praleisti žaidžiant, iš pradžių, gali atrodyti, kad vaikai nieko prasmingo neveikia – nesimoko ir nesužino. Tai klaidingas įsitikinimas. Žaisdami vaikai randa neįtikėtinų būdų, pasinaudoję juos supančia aplinka, mokytis, sužinoti ir kurti. Vien tik kepant menamoje kepyklėlėje menamus keksiukus viskas gali baigtis matematikos ir gamtos mokslų pamoka.
Ar žinote, kad kiekvieną kartą žaisdamas vaikas įgyja naujų įgūdžių? Iš esmės, žaisti yra mokymasis. Ekspertai mano, kad tai geriausias būdas sukurti tvirtus mokymosi pagrindus ankstyvoje vaikystėje. Šiuolaikiškoje ugdymo įstaigoje vaikų mokymasis nebeapsiriboja grupe ar formaliu mokymusi klasėje, kai daug klausoma, kopijuojama, bandoma mechaniškai įsiminti, atlikti šabloniškas užduotis. Priešingai tradiciniam požiūriui į mokymąsi, žaidimu pagrįstas mokymasis remiasi natūraliu vaiko poreikiu klausti – sužinoti, praktiškai tyrinėti supantį pasaulį, išbandyti, pajausti. Įvairios studijos rodo, kad vaikai iki maždaug 8 metų geriausiai mokosi žaisdami.
Žaidimas yra tokia svarbi vaiko gyvenimo dalis, kad apie tai kalbama net Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje. 31-ame straipsnyje teigiama, kad kiekvienas vaikas turi turėti teisę į poilsį ir laisvalaikį, kad galėtų užsiimti jo amžių atitinkančia žaidimo ir pramogine veikla bei laisvai dalyvauti kultūriniame gyvenime ir mene.
Žaidimu pagrįstas mokymasis yra vienas iš mūsų MĖGSTAMIAUSIŲ mokymosi būdų, nes šitaip vaikai džiaugiasi naujų dalykų mokymosi procesu. Didžiausia dovana, kurią galime duoti vaikams, yra padėti jiems pamėgti mokytis. Jie tą jausmą nešiosis visą savo gyvenimą ir kaip svarbu, kad užaugę žinotų mokymosi būdus ir savo beribes galimybes.
Mūsų darželiuose yra atskiros ŽAIDIMŲ ERDVĖS, kuriose vaikai stiprina, ugdo tam tikras kompetencijas, įgūdžius.
- Vaidmeninių žaidimų erdvė : namų kampelis, įvairių rekvizitų dėžė.Vaikai čia tyrinėja ir interpretuoja juos supantį pasaulį per socialinius įsipareigojimus. Dramos, naratyvinio žaidimo galimybės leidžia vaikams lavinti vaizduotę, savarankišką mąstymą, bendradarbiauti, mokytos savireguliacijos, socialinių normų, emocijų raiškos.
- Statybos erdvė: kaladėlės, įvairūs konstruktoriai.Tai atvira kūrybinė erdvė, skatinanti savairaišką, inžinerinį bei erdvinį mąstymą, mokanti logikos, leidžianti atrasti fizikos dėsnius, tyrinėti, turimas žinias panaudoti kūrybiškai.
- Aktyvių žaidimų erdvės: supynės, čiauožynės, kamuoliukų baseinas, laipteliai, sensorinės detalės, kliūčių ruožai, „tarzankė“.Aktyvus žaidimas lavina stambiąją motoriką, pusiausvyrą, jėgą, rankų ir akių koordinaciją. Čia vieta rizikos žaidimams, kai galima suklysti, suprasti, kur reikia tobulėti, ko bijoti, o kur savimi pasitikėti, mokytis pozityvumo, savireguliacijos, mokytis kūrybiško požiūrio į problemas, ieškoti sprendimų.
- Raštingumo erdvė: knygų lentyna, rami skaitymo vieta. Vaikai labai mėgsta knygų kampelį. Čia jie mokosi pailsėti, pabūti su savimi, įsigilinti į vaizdą, tekstą. Taip pat mokosi santykio su knygomis. Skaitydami, vartydami knygas vaikai išmoksta naujų žodžių įvardinti santykius, emocijas. Be to, atranda visiškai naują fantazijos pasaulį, kuris nėra jų gyvenamoji vieta. Čia auga raštingumo įgūdžiai, vaizduotė, empatija, estetinis suvokimas.
- Vaizduojamųjų menų erdvė: dažai, kreidelės, spalvoti pieštukai, kreida, tušas, flomasteriai, guašas, akvarelė, įvairiausių spalvų ir faktūrų popierius. Toks pasirinkimas leidžia vaikams suprasti, kas patinka, atrasti savo „aš“ ir supančio pasaulio skirtumus. Leisdami laiką menų kampelyje, vaikai yra laisvi kurti, lavina kūrybinį mąstymą, mokosi daiktų naudojimo taisyklų, atranda meno kalbą.
- Muzikos ir judesio erdvė: Muzikos instrumentai, judesio rekvizitai. Muzika ne tik veikia raminamai, terapiškai harmonizuoja vaiką, bet ir stipriai prisideda prie visapusiškos asmenybės formavimo. Muzikos ir teatrinio judesio veiklose vaikai mokosi savireguliacijos, loginio mąstymo, lavina atmintį, vaizduotę ir kūrybingumą, turi neribotas saviraiškos galimybes.
- Sensorinių žaidimų erdvė: grafoprojektoriai, šviesos stalai, smėlio dubenys, sensoriniai maišeliai, sensorinės detalės stambiajai ir smukiajai motorikai lavinti, masažiniai kilimėliai, jutiminė dėžė iš natūralių gamtos priemonių, šešėlių žaidimai. Įvairių tekstūrų, skirtingų kvapų ir garsų tyrinėjimas gali stimuliuoti vaikų smegenų ląsteles ir paskatinti pažinti savo pojūčius, fizikinius dėsnius, logines sekas, padeda mokytis išdrįsti eksperimentuoti, ieškoti problemų sprendimo būdų, kritiškai mąstyti, padeda nusiraminti, įsitraukti į veiklą, pasitikėti savimi.
- Loginių ir lavinamųjų žaidimų erdvė: įvairūs žaidimai, kur reikia pasukti, uždėti, pritaikyti, žaislai su mygtukais, dėlionės, stalo žaidimai, loginiai žaidimai. Čia vaikai tobulina smulkiąją motoriką, mokosi sutelkti dėmesį ilgesniam laikui, mokosi inžinerinio, matematinio fizikinio, loginio mąstymo, stiprina pažinimo ir savireguliacijos įgūdžius, sprendžia problemas.
„Strazdanėlėse“ žaidimu pagrįstas mokymasis paprastai reiškia:
- Vaikas renkasi žaidimą: suaugusieji yra tam, kad įkvėptų, pakurstytų ir prižiūrėtų, o vaikas renkasi, ką žaisti, kaip žaisti, kiek laiko trunka ir pan. Mes esame tam, kad palydėtume ar pasiūlytume idėjas, bet visą kitą paliksime atrasti ir suprasti vaikui.
- Labai smagu: nemėginame „priversti“ daryti, svarbu, kad vaikas mėgautųsi tuo, ką daro.
- Žaidime suaugęs būna nestruktūrizuotas: leidžiame vaikui pačiam tyrinėti ir pasirinkti dominančius dalykus. Sukuriame aplinką su daugybe galimybių. Kaip žaisti, kokios taisyklės, ką įsivaizduoti – paliekama vaikams. Vaikai labai mėgsta patys susikurti savo taisykles, taip mokomasi visuomenės normų ir suvokiam jų prasmė.
- Dėmesys procesui: nekeliame vaikams tikslų arba neatiduodame lengvai savo žinojimo, koks turi būti galutinis rezultatas, dėmesys sutelkiamas į žaidimo PROCESĄ – tai yra svarbiausia vaikų atradimų dalis. Tai suteikia galimybę kurti ir drąsiai tyrinėti juos supantį pasaulį.
- Vaikai žaisdami tobulina svarbiausius įgūdžius. Žaidimas skatina pažintinę, fizinę, socialinę ir emocinę gerovę. Kadangi mokymasis žaidžiant skatina vaikus kalbėti ir dalyvauti pokalbyje – plečiamas žodynas, mokomasi diskutuoti, priimti kitą nuomonę, susidoroti su pavydo ir pralaimėjimo kartėliu. Vaikas atranda savimonę, moksi pasitikėti savimi.
