Ikimokyklinio ugdymo filosofija Reggio Emilia susiformavo pokario metais Italijoje. Šiaurės Italijos miestelio ir provincijos pavadinimas padovanojo vardą, o vietos bendruomenė, dar iki karo supratusi, jog ankstyvasis vaikų ugdymas yra svarbus asmenybės vystymuisi, tapo Reggio Emilia ugdymo filosofijos kūrėja. Kaip susiformavo Reggio Emilia ugdymo požiūris į vaikus ir kuo pasižymi ši ugdymo filosofija, tapusi energinga banga, nuvilnijusia toli už Italijos ir Viduržemio jūros regiono ribų? Apie tai ir kaip mes šį požiūrį integruojame į „Strazdanėlių“ darželių bei mokyklėlių aplinką pasakojame šiame straipsnyje.
Išsiilgusi teigiamų visuomenės pokyčių karo ir fašizmo išsekinta Italija, po karo siekė ekonominio ir socialinio-kultūrinio atsigavimo. Prisiminus ugdymo ir mokymosi svarbą bei dar iki karo diegtas naujoves ugdymo ir švietimo srityje (kaip antai ikimokyklinio ugdymo įstaigų steigimą Reggio Emilia provincijoje, psichologijos mokslo žinių integraciją) buvo susitelkta ties vienu iš Italijos ateities prioritetų – vaikų ugdymu ir švietimu. 1963 m. Reggio Emilia vietos valdžia įsteigė pirmąją ikimokyklinio ugdymo įstaigą 3-6 m. amžiaus vaikams. 1971 m. Italija priėmė įstatymą, leidžiantį vietos savivaldos sprendimu steigti kūdikių ir mažų vaikų priežiūros ir ugdymo centrus visoje šalyje. Tais pačiais metais Reggio Emilia mieste buvo atidarytas pirmasis ugdymo centras 0-3 m. amžiaus vaikams. Įdomu tai, jog reglamentą, nusakantį kūdikių ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų sistemos veiklą, struktūrą kūrė pedagogai, tėvai ir švietimo bei ugdymo paslaugų atstovai vietos valdžios institucijose kartu. Reggio Emilia bendruomenės atstovai šiuo įsitraukimu tarsi patvirtino ankstyvojo ugdymo svarbą ir kartu prisiėmė atsakomybę sukurti tinkamas savarankiškai mąstančių kūrybiškų piliečių ugdymo sąlygas. Reggio Emilia gyventojai sutarė, kad vaikai turi būti priimti ir suvokiami kaip lygiaverčiai visuomenės nariai, o jiems turi būti skiriamas atitinkamas dėmesys bei viešosios ir privačios investicijos.
Kuo pasižymi Reggio Emilia ugdymo filosofija, kuri, jau 1991 m. žurnalo Newsweek atlikto vertinimo metu, buvo pavadinta pažangiausia pasaulyje ankstyvojo ugdymo sistema?
Reggio Emilia ugdymo filosofija labiau yra požiūris, bet ne ugdymo metodologija, sistema ar programa. Šios ugdymo filosofijos kūrėjai bei pedagogai, dirbantys su vaikais, žvelgia į juos kaip į visateisius subjektus, turinčius potencialą tobulėti; teigiama, jog vaikai mokosi pasitelkdami šimtus komunikacijos ir kalbų būdų visais savo pojūčiais ir auga santykyje su kitais žmonėmis ir aplinka.
Loris Malaguzzi (1920-1994), vienas svarbiausių Reggio Emilia ankstyvojo ugdymo filosofijų bei šia filosofija pagrįstos ugdymo įstaigų sistemos kūrėjų, suprato, jog J. Piaget asmens vystymosi stadijų teorija yra pernelyg ribojanti. L. Malaguzzi, kurdamas Reggio Emilia filosofiją, integravo savo pedagogikos, švietimo psichologijos žinias bei praktiką, taip pat meninės raiškos ir pažinimo vertę ankstyvojo ugdymo procese.
Remiantis Reggio Emilia ankstyvojo ugdymo filosofija, vaikystė yra tarsi patirtis, glaudžiai susijusi su tėvystės, motinystės ir pedagogo veiklos patirtimis. Daug dėmesio skiriama fizinei, kultūrinei aplinkai bei santykiams, kuriuose „išgyvenama“ kūdikystė ir vaikystė.
Išsiilgusi teigiamų visuomenės pokyčių karo ir fašizmo išsekinta Italija, po karo siekė ekonominio ir socialinio-kultūrinio atsigavimo. Prisiminus ugdymo ir mokymosi svarbą bei dar iki karo diegtas naujoves ugdymo ir švietimo srityje (kaip antai ikimokyklinio ugdymo įstaigų steigimą Reggio Emilia provincijoje, psichologijos mokslo žinių integraciją) buvo susitelkta ties vienu iš Italijos ateities prioritetų – vaikų ugdymu ir švietimu. 1963 m. Reggio Emilia vietos valdžia įsteigė pirmąją ikimokyklinio ugdymo įstaigą 3-6 m. amžiaus vaikams. 1971 m. Italija priėmė įstatymą, leidžiantį vietos savivaldos sprendimu steigti kūdikių ir mažų vaikų priežiūros ir ugdymo centrus visoje šalyje. Tais pačiais metais Reggio Emilia mieste buvo atidarytas pirmasis ugdymo centras 0-3 m. amžiaus vaikams. Įdomu tai, jog reglamentą, nusakantį kūdikių ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų sistemos veiklą, struktūrą kūrė pedagogai, tėvai ir švietimo bei ugdymo paslaugų atstovai vietos valdžios institucijose kartu. Reggio Emilia bendruomenės atstovai šiuo įsitraukimu tarsi patvirtino ankstyvojo ugdymo svarbą ir kartu prisiėmė atsakomybę sukurti tinkamas savarankiškai mąstančių kūrybiškų piliečių ugdymo sąlygas. Reggio Emilia gyventojai sutarė, kad vaikai turi būti priimti ir suvokiami kaip lygiaverčiai visuomenės nariai, o jiems turi būti skiriamas atitinkamas dėmesys bei viešosios ir privačios investicijos.
Vaikai yra mokymosi proceso bendraautoriai. Pedagogas veikia kartu su vaikais: pasiūlo arba sukuria kontekstą idėjoms gimti, įsiklauso ir pastebi vaikų idėjas, išreiškiamas kalba, judesiu, kūriniais, emocijomis, ir visa tai naudoja ugdymo procese. Vaikai yra skatinami tyrinėti aplinką ir formuoti savo kalba suprantamas teorijas apie ją. Veikdami kartu su kitais vaikais ir suaugusiais žmonėmis – bendravimo, žaidimo, buvimo gamtoje metu, mokosi formuoti ir palaikyti santykius. Tėvai ir pedagogai taip pat atsiduria tyrėjų ir ieškotojų rolėse, nes atviroje patyrimui aplinkoje stebi kiekvieno vaiko individualius besiskleidžiančius gebėjimus ir atradimus, atsisakydami griežtos darbotvarkės, pagal kurią visi vaikai turi vienodu greičiu bei apimtimi išmokti vienodus veiksmus ar „tiesas“ apie supantį pasaulį. L. Malaguzzi, remdamasis mokytojavimo patirtimi bei naujausiais švietimo psichologijos pasiekimais, pastebėjo, jog tai, ko vaikas išmoksta, nėra automatinis ir iš anksto suformuotas mokymo programos rezultatas; žinių ar įgūdžių įsisavinimas įvyksta vaikui pačiam imantis veiksmų. Vaiko mokymasis ir vystymasis – tai jo veiklos ir mokymosi aplinkoje esančių resursų bei sąlygų santykis.
Reggio Emilia ugdymo filosofija nuo pat pradžių buvo inovatyvi ir siūlanti kurti inovacijas. Iš čia gimė idėja bei jos realizavimas skatinti vaikus panaudoti visas galimas simbolines kalbas, įgalinti visus pojūčius. Sukūrus įdomią, įvairiaspalvę ir kintančią pažinimo aplinką, nėra sudėtinga išgirsti vaikus kalbant šimtu ar daugiau kalbų, kurias jie išbando tokiomis formomis kaip: meno kūrimas, pokalbiai, pirmieji rašymai, dramos žaidimai, muzikavimas, šokiai, fizinė veikla, mankšta ar emocijų raiška.
Pagrindiniai Reggio Emilia ankstyvojo ugdymo principai, kuriais vadovaujasi ugdymo įstaigos, palaikančios šią ugdymo filosofiją:
1. Vaikai yra aktyvūs veikėjai savo augimo ir ugdymo (-si) procese
2. Pasaulis pažinus ir gyvenimas vyksta per pojūčius (rega, klausa, lytėjimu, uosle, skoniu). Vaikai patiria pasaulį visais šiais būdais ir pasakoja apie jį skirtingomis kalbomis – piešdami, lipdydami, rašydami, muzikuodami, šokdami, ragaudami, reikšdami emocijas. Ankstyvojo ugdymo specialistų užduotis – vienodai oriai vertinti visas žodines ir neverbalines kalbas.
3. Ugdymas pagrįstas dalyvavimo veikloje principu. Ne tik skaitant ir klausant apie pasaulį, gyvenimą ir kultūrą, galima jį pažinti, bet labiau – būnant, išgyvenant, kuriant, t.y. pasineriant į jį. Aktyvus dalyvavimas sukuria solidarumo, atsakomybės ir įsitraukimo jausmus ir kultūrą. Šitaip vaikai gali būti pokyčio ir naujų kultūrų kūrėjais.
4. Mokymosi procesas yra orientuotas į tiriamąsias veiklas, keitimuisi nuomonėmis bei diskusijai, bendradarbiavimui su kitais.
5. Ugdymo proceso dokumentavimas leidžia planuoti, tobulinti mokymą (-si) – vaikų ir apie vaikus. Stebint ir analizuojant galima užtikrinti veiklos kokybę, o ilgainiui ugdymo proceso ir visų pokyčių, naujovių dokumentavimas gali nuvesti link pedagoginių inovacijų. Dokumentuojamas ugdymo procesas įgalina vaiko augimo ir tobulėjimo stebėseną.
6. Ugdymo veiklos visuma sukuriama integruojant didaktines žinias ir įgūdžius, aplinkos ypatumus ir sąlygas, aktyvų vaikų dalyvavimą bei jų sukuriamą dinamiką bei ugdytojų profesinį augimą, kas yra kur kas turiningiau nei laikymasis iš anksto aprašytų griežtų programų darbotvarkės.
7. Ugdymas yra organizuojamas pasitelkiant laiko ir atsakomybių dimensijas. Darbo, erdvių, vaikų ir suaugusiųjų laiko rezervas – visi šie dalykai padeda padaryti ugdymo procesą planingą ir tikslingą. Atsakomybių įsivardijimas ir jų laikymasis sukuria efektyviai funkcionuojantį bendradarbystės tinklą, atsakingą už ankstyvojo ugdymo įgyvendinimą. Šiame tinkle randame vaikų, administracijos, ugdytojų, netgi politikos formuotojų roles ir atsakomybes.
8. Aplinka ir erdvės kuriamos ir organizuojamos taip, kad sėkmingai atliktų trečiojo mokytojo vaidmenį. Išpildomi visi fiziškai ir psichologiškai saugios aplinkos vaikui reikalavimai. Kadangi aplinka įtakoja mokymosi procesą ir patyrimus, siekiama sukurti sąlygas, kurios skatintų pažinimo procesus ir skatintų tyrinėti.
9. Profesinis augimas ir tobulėjimas yra ankstyvojo ugdymo specialisto teisė ir pareiga. Mokymasis gali vykti ir vyksta kartu su vaikais.
10. Ankstyvojo ugdymo paslaugos ir veikla turi būti vertinamos ne tik atitinkamų institucijų, bet ir visos ugdančiosios bendruomenės – pedagogų, administracijos, vaikų tėvų.
Vaikystė yra svarbus asmenybės augimo etapas, kurio metu sparčiai vystosi kognityviniai gebėjimai (atmintis, mąstymo eiga, kūrybiškumas, loginis mąstymas, dėmesio koncentracija ir išlaikymas ir kt.). Suaugusieji, kurdami vienokią ar kitokią aplinką vaikų ankstyvajam mokymuisi, sukuria arba atima galimybes eksperimentavimui, patyrimams, kūrybai.
Kurdami „Strazdanėlių“ darželių koncepciją, integravome Reggio Emilia ankstyvojo ugdymo principus, nes tai buvo artima mokyklėlių „Strazdanėlės“ užsiėmimų ir aplinkos kūrimo idėjoms bei mūsų asmeninėms vertybėms. Nuo pradžių mums rūpėjo individuali vaiko raida, jo įgūdžių vystymosi trajektorija, stiprybių pastebėjimas. Vaiką stengiamės pažinti bendradarbiaudami su tėvais, išklausydami ir stebėdami vaiko veiksmus. Mums svarbu, kad vaikai augtų pasitikintys savimi, kad gebėtų pasinaudoti galimybėmis, pasirinkti tikslus, gebėtų juos pasiekti, mėgautis akimirkomis ir mokėtų įveikti kilusius sunkumus. Mes visada sakome, kad vaikystė yra nuostabi kelionė, o ne lenktynės, kas greičiau rašys, skaitys ar skaičiuos. Dėl to planuojame veiklas, užsiėmimus, projektus atsižvelgdami į vaikų laiko ir ritmo pojūtį, o ne į laikrodį.
Pasaulyje Reggio Emilia ankstyvojo ugdymo filosofija laikoma ambicingiausia pradinės pedagogikos sritimi. 1991 m. Ekspertų grupė šį pedagoginį požiūrį įvardijo kaip geriausią ikimokyklinių įstaigų darbo kryptį. Siekiant keistis pedagogų ir švietimo tyrėjų patirtimi tarptautiniu mastu, 1994 m. Italijoje buvo įkurtas Reggio Emilia tarptautinis centras. Reggio Emilia pedagoginis požiūris priimtas ir taikomas visame pasaulyje: Vakarų bei Šiaurės Europoje, Australijoje, Kanadoje, JAV, Pietų Amerikoje, Azijos šalyse.
Tarptautinis pripažinimas sukūrė sąlygas vieną dieną ir „Strazdanėlių“ darželių vystytojams, Sonatai ir Petrui Kričenoms, atrasti ir pažinti šią ugdymo filosofijos kryptį. Ji labai organiškai integruojasi į 3 darželių – Jeruzalėje, Antakalnyje bei Karoliniškėse, – aplinką, kurioje jau seniai meninės raiškos projektai, inovacijos, socialinis atvirumas bei glaudūs santykiai su vaikų tėvais formuoja „Strazdanėlių“ atmosferą.
Kaip ir L. Malaguzzi, taip pat ir mes tikime, jog švietimas gimsta iš santykių, o mūsų, „Strazdanėlių“ bendruomenės, tikslas – išsaugoti ir plėtoti visus įmanomus vaiko saviraiškos būdus. Kitaip sakant – padėti augti ir vystytis. Kaip mes dirbame? Taip kaip Italijoje. Grupėje dirba du pedagogai ir padėjėjas. Kiti mokytojai, tam tikros srities specialistai (muzikai, aktoriai, tekstų kūrėjai, sporto edukatoriai), atvyksta darbuotis grupės užsiėmimuose su auklėtojais ir vaikais. Meninė ir sportinė veikla padeda vaikams mokytis išreikšti save įvairiais būdais. Vaikų ugdymo veiklos ir projektai yra dokumentuojami, pasižymi vaiko turimį ir trūkstami įgūdžiai, žinios, gebėjimai. Ši informacija naudinga stebint vaiko vystymąsi, galima vertinti vaiko individualius pasiekimus, mokymosi būdus, tempą, poreikius. Kiekvienas vaikas yra unikalus ir ugdo savo sugebėjimus – nelyginame vaikų tarpusavyje. Tėvai, mokytojas ir pats vaikas gali pamatyti augimą, pavyzdžiui, palygindamas savo pieštą piešinį prieš metus ir šiandien. Džiaugiuosi, jog pastaruoju metu vis labiau pripažįstamas Reggio Emilia požiūris į vaikus Lietuvoje, nes pasaulyje tai jau seniai atrastas lobis. Vaikai ir jų mąstymo būdas tampa vertybe. Svarbus vaiko individualus tobulėjimas, gebėjimas atskleisti jo gebėjimus, o ne pastangos sunorminti vaikus, švietimą ir ankstyvąjį ugdymą paversti rodiklių ir standartų fiksavimo procesu.
2019 m. tarptautinis Reggio Children centras „Strazdanėlėms“ suteikė teisę vadintis Reggio Emilia požiūrio įkvėptu darželiu. 6 darželio darbuotojai mokėsi Reggio Children centre, įgyjo Reggio Emilia įkvėpto ugdytojo sertifikatus, lankėsi Reggio Emilia ugdymo įstaigose bei glaudžiai su jais bendradarbiauja gerinant „Strazdanėlių“ ugdymo standartus.
