Kai įsivaizduojame pradinę mokyklą, dažniausiai prieš akis iškyla standartinis vaizdas: eilėmis sustatyti suolai, priekyje – lenta, o už stalo sėdintis mokytojas yra vienintelis žinių šaltinis. Tačiau pasauliui keičiantis, keičiasi ir supratimas apie tai, kaip vaikai mokosi geriausiai.
Vilniuje įsikūrusi „Strazdo“ pradinė mokykla šiuos stereotipus sąmoningai laužo, remdamasi visame pasaulyje pripažinta, UNESCO įvertinta Reggio Emilia ugdymo filosofija.
Miestas, kuris moko – ir mokykla, kuri kalba
2026 metų sausio 23–25 dienomis Vilnius mini savo gimtadienį ne tik skaičiumi kalendoriuje, bet ir patirtimis mieste – šviesa, erdvėmis, judėjimu, kvietimu sustoti, pamatyti ir pajusti. Šviesų festivalis kasmet primena: miestas nėra tik fonas mūsų kasdienybei. Jis veikia mus, formuoja mūsų nuotaiką, mąstymą, santykį su aplinka.
Būtent tokia pati logika vadovaujasi ir „Strazdo“ mokykla. Čia klasė nėra tik patalpa, o erdvė – aktyvus ugdymo dalyvis. Kaip sakė Reggio Emilia filosofijos pradininkas Loris Malaguzzi, aplinka tampa „trečiuoju mokytoju“, šalia vaiko ir pedagogo.
Aplinka, kuri provokuoja mąstyti
Panašiai kaip šviesų festivalyje mieste, kuris per šviesą ir erdves kviečia žmones tyrinėti ir matyti kitaip, mokyklos aplinka tampa kvietimu vaikui sustoti, stebėti ir kelti klausimus.
Reggio Emilia filosofijoje vaikas nėra laikomas „tuščiu indu“, kurį reikia pripildyti žinių. Priešingai – jis matomas kaip turtinga, kompetentinga ir kūrybinga asmenybė, nuo pat mažens turinti „šimtą kalbų“ (būdų išreikšti save). Tačiau, kad šios kalbos suskambėtų, joms reikia erdvės.
„Strazdo“ mokykloje architektūra ir interjeras kuriami taip, kad provokuotų vaiko smalsumą. Čia nerasite sterilių, tuščių koridorių. Kiekvienas kampas, kiekviena niša yra apgalvota edukacinė stotelė. Šviesos stalai, skaidrūs paviršiai, veidrodžiai ir šešėlių teatrai nėra tik žaidimo elementai – tai įrankiai, padedantys vaikams tyrinėti fizikos dėsnius, optiką ir perspektyvą dar net neatsivertus vadovėlio.
Klasė čia transformuojasi į laboratoriją, dirbtuves (ital. atelier) ar parodų salę. Tai atvira sistema: jei vaikų projektui reikia pastatyti tiltą per visą kambarį – baldai pasitraukia, užleisdami vietą inžinerinei minčiai. Toks lankstumas moko vaikus, kad aplinka nėra statiška duotybė; ji gali būti keičiama, tobulinama ir pritaikoma pagal jų poreikius. Tai – pirmasis žingsnis į kritinį mąstymą ir problemų sprendimą.
Medžiagiškumas: nuo gamtos iki inžinerijos
Šiuolaikiniame plastikiniame pasaulyje vaikai dažnai praranda ryšį su tikrumu. Todėl „Strazdo“ mokykloje ypatingas dėmesys skiriamas medžiagiškumui. Čia vengiama standartinių, ryškių plastikinių žaislų, kurie diktuoja vieną teisingą žaidimo scenarijų. Vietoje to, vaikai skatinami kurti iš „neapibrėžtų“ medžiagų (angl. loose parts): medžio ritinių, kartono tūbų, akmenų, molio, vielos, audinių atraižų ar perdirbamo plastiko.
Kodėl tai svarbu? Kai vaikas gauna žaislinę mašinėlę, jis su ja gali daryti tik tai, ką numatė gamintojas – važiuoti. Tačiau kai vaikas gauna kankorėžį, vielą ir medžio kaladėlę, jis pats nusprendžia, kas tai bus. Šiandien tai – telefonas, rytoj – dangoraižis, poryt – sudėtinga ekosistema.
„Laisvo konstravimo“ procese medžiagos tampa vaiko mąstymo tęsiniu. Liesdami skirtingas faktūras, jungdami jas, vaikai ne tik lavina smulkiąją motoriką, bet ir intuityviai mokosi matematikos, estetikos bei inžinerijos. Jie kelia hipotezes („ar šis klijų lašas išlaikys konstrukciją?“), jas tikrina, klysta ir bando iš naujo. Tai yra tikrasis mokslinis metodas, vykstantis natūraliai, per žaidimą ir kūrybą.
Dokumentavimas: mokymosi proceso veidrodis
Vienas iš unikaliausių Reggio Emilia aspektų, ryškiai matomas „Strazdo“ mokykloje, yra pedagoginė dokumentacija. Daugelis tėvų yra įpratę matyti tik galutinį rezultatą – piešinį ant sienos ar pažymį dienyne. Tačiau RE filosofijoje svarbiausia yra procesas.
Mokyklos sienos čia „kalba“ ne tik vaikų darbais, bet ir jų minčių žemėlapiais, užrašytais dialogais, nuotraukomis, fiksuojančiomis tyrinėjimo eigą. Tai nėra tiesiog dekoracija. Dokumentavimas leidžia:
- Vaikams sugrįžti prie savo idėjų, jas reflektuoti ir tobulinti („žiūrėk, čia aš galvojau taip, bet dabar supratau kitaip“).
- Mokytojams geriau suprasti individualų vaiko mąstymo būdą ir pritaikyti ugdymo turinį.
- Tėvams pamatyti nematomą mokymosi pusę – kaip gimė idėja, kokius iššūkius vaikas įveikė ir kaip bendradarbiavo su kitais.
Projektinė veikla ir bendruomeniškumas
Architektūra „Strazde“ taip pat diktuoja bendravimo kultūrą. Erdvės suplanuotos taip, kad skatintų darbą mažose grupėse. Reggio Emilia pedagogikoje mokymasis yra socialinis procesas. Vaikai mokosi diskutuoti, argumentuoti savo nuomonę, išklausyti draugą ir rasti bendrą sprendimą.
Mokykloje vykdomi ilgalaikiai projektai dažnai gimsta iš pačių vaikų klausimų. Galbūt kažkas pastebėjo keistą šešėlį kieme? Tai gali virsti mėnesio trukmės projektu apie šviesą, saulės sistemą ir laiką, integruojant matematiką, meną ir astronomiją. Tokios patirtys leidžia vaikui suvokti, kad šviesa nėra tik apšvietimas – ji pasakoja istorijas, keičia erdves ir moko matyti pasaulį giliau.
Čia mokytojas nėra tas, kuris stovi ant pakylos ir „transliuoja“ tiesą. Jis yra bendrakeleivis, tyrėjas ir gidas, kuris užduoda tinkamus klausimus, padeda rasti informaciją ir provokuoja mąstyti giliau. Kaip sakoma Reggio bendruomenėje, vaikas turi teisę į gerą mokytoją, o mokytojas – į galimybę nuolat tobulėti kartu su vaiku.
100 kalbų kasdienybėje
„Vaikas turi šimtą kalbų, bet mokykla ir kultūra devyniasdešimt devias iš jų pavagia“, – rašė L. Malaguzzi. Tradicinė mokykla dažnai susitelkia tik į dvi kalbas – rašymą ir kalbėjimą. „Strazdo“ mokykla grąžina vaikams visas likusias.
Muzika, judesys, lipdymas, konstravimas, šešėlių teatras, skaitmeninės technologijos – visa tai yra lygiaverčiai būdai pažinti pasaulį. Mokyklos erdvės (tiek vidaus, tiek lauko) yra pritaikytos šioms kalboms skambėti. Ateljė erdvėse vaikai gali drąsiai eksperimentuoti su dažais ar moliu, muzikos klasėse – tyrinėti garsus, o lauko klasėse – tiesiogiai bendrauti su gamta.
Kodėl tai svarbu šiandien?
Pasaulio ekonomikos forumas ir švietimo ekspertai sutaria: ateities sėkmė priklausys ne nuo gebėjimo įsiminti faktus (tai už mus padarys dirbtinis intelektas), o nuo kūrybiškumo, emocinio intelekto, gebėjimo spręsti kompleksines problemas ir dirbti komandoje.
„Strazdo“ pradinė mokykla, pasitelkdama Reggio Emilia filosofiją ir kurdama įkvepiančią architektūrinę aplinką, būtent tai ir ugdo. Čia vaikai ne ruošiami gyvenimui – jie čia gyvena, kuria ir patiria.
Ši mokykla yra įrodymas, kad kai aplinka sukurta su pagarba vaiko intelektui, o ugdymo procesas grįstas pasitikėjimu ir laisve tyrinėti, rezultatai pranoksta lūkesčius. Vaikai čia auga ne tik akademiškai stiprūs, bet ir laisvi, drąsūs bei sąmoningi pasaulio piliečiai. Nes erdvė – ar tai būtų miestas, ar mokykla – formuoja tai, kaip mes mąstome. O „Strazdo“ erdvės moko mąstyti be ribų.
Daugiau apie mus: www.strazdomokykla.lt ir www.strazdaneles.lt
