Kodėl kelionės svarbios mokytojui?
Mokytojo profesija reikalauja nuolatinio atsinaujinimo – idėjų, metodų, įkvėpimo. Todėl, kai turime galimybę pakilti nuo kasdienės lentos ir išvykti ten, kur pasaulio mokslininkai, menininkai ir pedagogai buriasi dalytis patirtimi, mes susikrauname lagaminus. Taip šių metų vasarą keliavome į ICDS 2025 (International Conference on Dalcroze Studies) Liuksemburge: „Strazdo“ mokyklos įkūrėja ir muzikos mokytoja Sonata Latvėnaitė-Kričenienė, muzikos ir technologijų mokytojas Petras Kričena. Grįžome ne tik kupini idėjų, bet ir dar tvirčiau tikėdami, kad mokykla gali būti jautri, kūrybiška ir kartu moderni.
Kas yra ICDS ir kodėl jis svarbus „Strazdui“?
ICDS – tai kas dvejus metus vykstanti konferencija, vienijanti Dalcroze euritmijos (muzikos, judesio ir ritmo integracijos) tyrėjus, pedagogus ir menininkus. Dalcroze metodika artima ReggioEmilia filosofijai, kuria vadovaujamės „Strazde“ – šioje metodijkoje vertinamas vaiko balsas, vaiko idėja, spontaniški vaiko atradimai, vaikas mokosi visais pojūčiais, per kūną, garsą, judesį, emociją. Tad per keturias dienas Liuksemburgo universiteto auditorijose išgirdome dešimtis pranešimų, dalyvavome praktikumuose, stebėjome perfomensus, grupelėse kūrėme muzikines judesio kompozicijas, iki vėlyvo vakaro dalyvavome vykstančiuose judesio koncertuose, filmų peržiūrose. Buvo labai įdomu sutikti Dalcroze euritmijos metodo profesionalus iš viso pasaulio nuo Europos, Amerikos iki Azijos, dirbančiu ir tyrinėjančius šį metodą ilgus metus.
Statykime tiltus — per muziką, judesį ir kūrybą atraskime save ir vieni kitus
Trys svarbiausios įžvalgos po konferencijos:
1. Muzika + judesys = giluminė pažintis
Pasak Sonatos, muzika ir judesys sukuria pažintį, vedančią giliau už intelekto ribų. Reggio Emilia filosofija akcentuoja, kad vaikai patiria pasaulį per kūrybą, tyrinėjimą ir saviraišką, o muzika bei judesys tampa natūralia šios patirties dalimi. Per muziką, šokį, judesį, instrumentų valdymą ar kalbą vaikai pažįsta savo vidinį pasaulį, „atsiveria sau“ ir tampa kūrybingesni. Tokia patirtis veikia tarsi tiltas – jungia išorę su vidumi, technologijas su kūryba, muziką su judesiu, laužydami disciplinų ir kultūrines ribas. Muzika ir judesys padeda atverti slapčiausias jausenas, leidžia vaikams atsiverti kūrybai, eksperimentuoti ir drąsiai dalintis savo atradimais.
2. Technologijos kaip meninio ugdymo partneris, o ne konkurentas
Petrui labiausiai įsiminė dirbtuvės, kuriose sensorių apyrankės fiksavo vaikų kūno judesius ir realiu laiku juos vertė garsais. Vaikai galėjo programuoti garsinį žemėlapį ir šokti, kad jį „įjungtų“, integruodami muziką, judesį ir technologijas. „Tai – idėja STEAM projektams: ekranas čia tik tarnauja, o ne užgožia kūrybos,“ – juokėsi Petras. Ši dirbtuvė iliustruoja, kaip skaitmeninės priemonės gali praturtinti meninį ugdymą, skatinti bendradarbiavimą ir kūrybiškumą. Vaikai patyrė, kad technologijos gali tapti tiltu tarp kūno, emocijų ir ekspresijos, kuriant sąsajas tarp judesio, muzikos ir technologinio įrankio.
3. Refleksija per pojūčius
Sonata atkreipia dėmesį, kad refleksija yra natūrali kūrybinio proceso dalis. Konferencijoje buvo pristatyti keli garso dienoraščio metodai: galima įrašyti kasdienio gyvenimo garsus ir pagal juos kurti judesius, kurti judesius ir ieškoti atitinkamų garsų, arba po praktikų reflektuoti raštu – kokius jausmus ir atradimus savyje pastebėjai. Ši praktika, artima Reggio Emilia požiūriui, moko pažinti savo emocijas, sustiprinti savirefleksiją ir kūrybinį mąstymą. Muzika ir judesys tampa priemone, leidžiančia atrasti vidinius jausmus, atsiverti ir kūrybiškai juos išreikšti, o vaikų patirtys rodo, kad jie gali drąsiai pasinerti į kūrybą ir dalintis savo atradimais.
Kaip idėjos virs darbais „Strazde“?
- Judančių garsų laboratorija – su programavimo sensoriais kursime erdvę, kur vaiko judesys taps muzika ir atvirkščiai; integruosime IT, meną ir kūno kultūrą.
- Garso dienoraštis – kiekviena klasė fiksuos aplinkos garsus: krentantį kaštoną, klasės šurmulį arba kursime savus. Garsai taps refleksijos įrankiu
- Miško euritmijos projektas – jau suplanuotas rugsėjo pradžiai: organizuoti ritmines kūno judesio pamokas netoliese esančiame Verkių parke, kur kursime dialogą tarp miško, šokio ir muzikos.
Ką atsivežėme namo be idėjų?
- Tarptautinių partnerių kontaktus – su Latvijos muzikos akademijos profesore sutarėme susitikti Vilniuje, tikrai suorganizuosime šios labai kūrybingos mokytojas seminarą. Taip pat kontaktus apie tarptautinius mokymus Šveicarijoje, Jungtinėje Karalystėje ir JAV.
- Knygų ir natos – bagaže tilpo ir keletas leidinių apie Dalcroze metodiką ir žinoma knygos mokyklos vaikams.
- Daug šypsenų – juk svarbiausia – bendrystė. Konferencijoje sutikti kolegos priminė: kai mokytojas pats mokosi, vaikas tą mato ir įkvepiamas sekti pavyzdžiu.
Kvietimas tėvams ir kolegoms
Jei skaitote šį tekstą ir galvojate, kaip visos šios idėjos atrodys realybėje – kviečiame apsilankyti „Strazdo“ pradinėje mokykloje (Jeruzalės g. 7, Vilnius), pabendrauti su mūsų mokytojais, pamatyti, kaip judesys, garsas ir tyrinėjimas tampa viena tiesiog pamokoje. O jei esate kolega pedagogas ir norite pasidalyti patirtimi – parašykite mums, suplanuokime bendrą dirbtuvę.
Pabaiga: įkvėpimo tęsinys
Kelionės esmė – ne kilometrai, o grįžus užgimęs noras keisti aplinką čia, namuose. Liuksemburgo universiteto stikliniai koridoriai, naujos auditorijos, šiuolaikinė įranga, koncertų salės bei išskirtinė „La Maison du Savoir“ architektūra – kurioje modernaus dizaino elementai derinami su pramoniniu paveldu – improvizuoti ritmo užsiėmimai mums priminė, kad mokyklos ateitis – tai vieta, kur vaikas mokosi visais pojūčiais, o mokytojas tampa partneriu kelyje. „Strazdas“ jau žengia šia kryptimi, tad ICDS patirtis – tarsi gaivus vėjo gūsis į sparnus.
Iki pasimatymo Vilniuje, „Strazde“! Daugiau informacijos: www.strazdomokykla.lt arba www.strazdaneles.lt.
