Spalvoti susitikimai – tai patirtiniai užsiėmimai šeimoms su mažyliais nuo 4 mėn. iki 3 metų. Užsiėmimo metu mažyliai pažįsta pasaulį, plečia savo akiratį, išreiškia save per šimtą skirtingų saviraiškos kalbų: pamato ir liečia, ragauja ir užuodžia spalvą, išgirsta jos garsą. Muzikos, teatro ir meno dermė žadina vaikų jusles, todėl naujos žinios lengvai ir ilgam įsimenamos. Įkvėpta suomių holistinio ugdymo pavyzdžių, ankstyvojo meninio ugdymo ekspertė, muzikė, knygų autorė, „Strazdanėlių“ mokyklėlės – darželio savininkė Sonata Latvėnaitė – Kričenienė sukūrė spalvotų susitikimų seriją šeimoms.
„Strazdanėlių“ mokyklėlėje ir darželyje vedate muzikos užsiėmimus, su vyru kuriate muziką vaikams, muzikinius projektus, edukacines knygas, kodėl pradėjote rengti patirtinius užsiėmimus?
Ilgus metus bendradarbiavau su ankstyvojo muzikinio ugdymo pedagogais iš Vokietijos, JAV ir žavėjausi E. Gordono muzikine sistema. Ją taikau savo pamokose ir dabar. Šitas nuoseklus domėjimasis ankstyvuoju ugdymu atvedė mane į tarptautinę mokslinę konferenciją Taline, kurioje betarpiškai pažinau suomišką požiūrį į vaiką. JAMK taikomųjų mokslų universiteto Muzikos pedagogikos dėstytoja pristatė be galo stiprią muzikinę metodiką vaikams. Pamačiau kaip moko spalvų per muziką ir potyrius. Tai buvo netikėta, nauja ir kartu taip artima, suprantama. Gražus sutapimas, Taline buvo pristatyta būtent geltona spalva, kurią patirsime ir festivalyje „Nuotykiai tęsiasi“.
Ar pastebėjote, kokia spalva vaikams patinka labiausiai?
Esu sukūrusi septynių skirtingų spalvų programą. Kiekviena spalva yra tarsi kitas pasaulio patyrimas. Spalvos faktūros, formos, dainelės, priskirtos konkrečiai spalvai, – kuria vis kitą nuotaiką. Negalėčiau išskirti konkrečios spalvos. Galiu pasakyti, kad lengviausia dirbti, kai būna žalia. Oranžinė pulsuoja karščiu ir Afrikos motyvais, mėlyna spalva nuplukdo į gaivius vandenynus ir paslaptingą žuvų pasaulį. Stebiu tokį dėsningumą, kad esant raudonai spalvai, mažyliai tampa aktyvesni, emocingesni. Mėlyna spalva užliūliuoja, vaikai būna nurimę ir susitelkę į save. Todėl tai ne tik pasaulio pažinimas, bet ir savotiška terapija tiek mažam, tiek suaugusiam. Visus užburia kvapai ir sningantys žiedlapiai.
Kokia jutiminių susitikimų nauda, kodėl verta susitikti?
Pirmiausia, kiekviena spalva žmogui pabudina skirtingus jausmus ir išgyvenimus. Tad net ir vienkartinis susitikimas būna paveikus. Mažyliai patiria garsų, kvapų, skonių, tekstūrų skirtumus. Viską į vientisą temą jungia ta pati spalva. Šį sykį bus geltona. Multisensoriniai susitikimai palieka stiprų įspūdį tiek vaikui, tiek drauge esantiems suaugusiems. Tai lyg ir idėja, kaip su vaiku galima turiningai ir paprastai pažinti pasaulį žaidžiant, fantazuojant, būnant akimirkoje.
Patirtinėje veikloje svarbus ne rezultatas, o pažinimo procesas, atradimai, galimybė smalsauti, mokymasis žaidžiant. Vaikučiai mokysis šilto – šalto pojūčio, lies įvairias faktūras, turės galimybę pajausti skirtingas formas bei nebijodami išsitepti ar peršlapti susikurs unikalų piešinį natūraliais dažais ir gamtinėmis priemonėmis. Kitaip tariant, leisitės į nerūpestingą pažinimo kelionę, po kurios praturtinsite savo bendravimą su vaiku naujai išmoktomis dainelėmis. Taip pat toks sutikimas yra žingsnis vaiko socializacijos link – pasitikrinsite, kaip mažylis jaučiasi esant neįprastoje erdvėje, bendraamžių būryje.
Patirtinius užsiėmimus vedate „Strazdanėlių“ darželyje, mokyklėlėje – uždarose patalpose. Kaip festivalio „Nuotykiai tęsiasi“ atvira erdvė pakeis užsiėmimus?
Taip, tas tiesa. Įprastai užsiėmimo erdvė ruošiama labai atidžiai, kad nebūtų trikdžių ir vaikas patirtų spalvos magiją. Labai daug dėmesio būna spalvos estetikai. Esant sąlygoms, leidžiame vaikams be ribojimo piešti, terlentis, plekšnoti, trepsėti, net maudytis natūraliuose dažuose. Festivalyje spalvą patirsime gamtos apsuptyje, tad daugiau žaisime, išbandysime gamtines medžiagas. Vis dėlto, kviečiu išdrįsti leisti vaikams piešti visu kūnu. Lai patiria kūrybos laisvę ir nevaržomą tyrėjo dvasią. Žinoma, vertėtų turėti pakaitinius drabužėlius vaikui.
Ką patartumėte vaikus atlydėjusiems suaugusiems daryti spalvoto užsiėmimo metu, kad visi išsineštų geriausią patirtį?
Užsiėmimas niekada nebūna vienodas. Yra planas, bet žiūriu į atėjusius ir prisitaikau prie jų. Tad visą laiką savo plane turiu improvizuoti. Atėję žmonės yra vyksmo kūrėjai. Jų nuotaika, įsitraukimas, drąsos, smalsumo lygis yra man žinutė, kuria linkme sukti susitikimą. Darna įvyksta, kai esame pozityvūs tiek mokytojo, tiek savo, tiek kitų vaikų atžvilgiu.
Mažyliai pajaučia pasitikėjimą aplinka, kai tėvai aktyviai dalyvauja veikloje, o ne tik stebi. Linkiu visiems džiaugtis akimirka, nesijaudinti, jei vaikas susierzina. Išlaikyta vidinė ramybė padeda greičiau sugrįžti į veiklą. Pasitikėjimas mokytoju taip pat labai svarbu. Klausimas vaikui „Ar tau patinka? Nebijok, daryk!“, skamba kaip perspėjimas, kad kažkas čia nesaugu. Naujoje aplinkoje, kaip žinia, suaugę turi labai atidžiai parinkti sakomus žodžius: „Mums čia jauku. Man smalsu, ką galėsime išbandyti.“ Taip pat nereikia primygtinai vaiko raginti veikti, jei stebi – lai stebi, svarbu, kad pats suaugęs rodytų pavyzdį, kaip veiki, ką daryti.
Pastebėjau, kad po užsiėmimo darželyje vaikai renkasi būtent patirtos spalvos kamuoliukus, kreideles. Tad patyrę spalvą stebėkite savo vaikus ir gerėkitės jų augimu.
